Deminutyvų terminas apima ne tik mažumą ar malonumą žyminčius žodžius bei formas, bet ir tai, kas kartas atskiriai yra vadinama didinamaisiais dariniais (amplifikatyvais, augmentatyvais) ir menkinamaisiais dariniais (perjoratyvais, deterioratyvais). Didinamųjų ir menkinamųjų darinių lietuvių kalboje yra palytinti nedaug, be to, jų daryba yra labai glaudžiai susijusi su tikrųjų deminutyvų daryba
-(i)ūkštis, -ė. Svarbiausia šios priesagos vedinių reikšmė yra mažumas, dažnai kartu lydimas ir stipresnio ar silpnesnio malonumo ar neryškaus menkumo reikšmės atspalvio. Kartais į primąją vietą iškyla menkumo, niekinimo reikšmė.
-ėzas. Šią priesagą turi bendrinėje kalboje vartojamas šiek tiek menkinamos reikšmės paauglio pavadinimas vaikėzas.
-šė. Iš retų šios priesagos vedinių bendrinei kalbai labiau įprasti yra tiktai du – mergšė ir bobšė, dažniausiai vartojami menkinamąja reikšme.